Boileriai ir akumuliacinės talpos

Akumuliacinė talpa - karšto vandens talpykla su gera išorine Akumuliacinė talpa su dviem gyvatukaisizoliacija formuojanti Jūsų namų šildymo ir karšto vandens sistemos širdį. Akumuliacinė talpa arba buferinis rezervuaras, kaip rodo pavadinimas, saugo šilumą. Akumuliacinės talpos yra plačiai naudojamos saulės energijos sistemose, kurios iš saulės kolektorių kaupia šilumą ir atiduoda ją tuomet, kai yra poreikis ir saulės nebėra.

Taip pat akumuliacinė talpa gali būti panaudojama namų šildymui nukreipiant karštą termofikatą į radiatorius ar į grindinį mazgą. Grindinis šildymas yra idealus susikaupusios energijos panaudotojas, nes dirba žemose temperatūrose, kitaip vadinant žematemperatūriu kontūru. Visa tai reiškia, kad jūs galite turėti šilumos palaikymą namuose netgi tada kai Jūsų pečius nebesikūrena.

Akumuliacinė talpa taip pat leidžia susieti skirtingas šildymo sistemas. Visų pirma ji leidžia susieti krosnį su karšto vandens ruošimo talpa, saulės kolektorius su karšto vandens ruošimo talpa, nes netgi tada, kai šilumos poreikio namuose nėra, karštis iš saulės kolektorių gali šildyti vandenį ir jo šildyti nereikės. Žiemą pečius dega ir teikia karštą vandenį ir šildymą.

Žinoma, galima prijungti labai daug ką su akumuliacine talpa, pavyzdžiui pirties krosnį, malkinę viryklę, granulių katilą, atsarginį katilą, šilumos siurblį, elektrinius kaitinimo elementus - Akumuliacinė talpa yra pagrindinis Jūsų šilumos centras.

Akumuliacinė talpa be gyvatukoViena iš didžiausių gudrybių akumuliacinėje talpoje yra išlaikyti gerą stratifikacija (karšto ir šalto termofikato susiskaidymas ir panaudojimas pagal temperatūrų poreikį), nes talpos viršuje yra karšciausias vanduo, o talpos apačioje yra šalčiausias vanduo.

Kieto kuro pečius geriausiai kūrenasi, kai yra didelis oro pratekėjimas, bet gerai iškūrenus krosnį dažniausiai namuose tampa per karšta. Taigi norint stabilizuoti kambario temperatūrą, galima perteklinę šilumą nukreipti į akumuliacinę talpą, tokiu atveju cirkuliaciniai siurbliai į pastato radiatorius nukreips tik reikiamą temperatūrą. Temperatūros reguliavimas atliekamas su termostatinio pamaišymo vožtuvu, kuomet atsiradus šildymo poreikiui atsidaro vožtuvas ir paduoda šiluma į pastatą, o šilumai pasiekus per didelę temperatūrą, vožtuvas prisidaro ir atidaro pamaišymo sklendę kur grįžtamasis skystis sumaišomas su esančiu talpoje. Tokiu maišymo būdu yra taupomas karštas termofikatas ir sausikaupusi didelė šiluma nestumiama tiesiai į radiatorius, o tiksliai pagal poreikį valdoma temperatūra. Kadangi gerai kūrenamas pečius prikaitina namus net iki 30 laipsnių, tai termostatinis vožtuvas ir akumuliacinė talpa padeda apriboti, o nepanaudota šiluma lieka akumuliacinėje talpoje kuomet panaudojama tada, kai katilas jau nebesikūrena ir tai gali tęstis iki 24h. Kai patalpoje temperatūra stabilizuojama, tuomet katilą kūrenti reikia rečiau.
 Soliarinis boileris su dviem gyvatukais

Terminės / Akumuliacinės / Buferines talpos parinkimas turi būti pagal katilo galingumą ir namo dydį tačiau tinka naudoti su visais kieto kuro pečiais turinčiais aukštas šildymo temperatūras ir daline automatika, kuri dažniausiai būna katilinėse gali reguliuoti šildymo sistemą taip, kad pakūrinėti pečius reikės vis mažiau, o ir laiko ilsėtis bus vis daugiau.


kolektoriaus naudingumas pagal mėnesius

Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta – tiesiog vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Gamtos sukuriama energija nuo seno buvo naudojama mūsų protėvių ir iki šiol niekur nepradingo. Dažnai šį „gamtos stebuklą“ paprasčiausiai pamirštame.                                                  

Paradoksalu, tačiau Lietuva nenusileidžia gaunamos saulės spinduliuotės kiekiu Vokietijai ir net prilygsta pietų Čekijai. Mūsų šalyje vidutinė saulės spinduliuotė kvadratiniame metre siekia 1000 W, Vokietijoje lygiai tiek pat – 1000 W, o Norvegijoje dar mažiau – 900 W.

Kaip veikia saulės kolektoriai