Granuliniai katilai

Yra 5 prekės (-ių).

Nors šildymas mūsų šalyje trunka apie pusę metų, tačiau ši tema aktuali visus metus. Žmonės net ir vasarą mąsto apie artėjantį šildymo sezoną, kuriam ruošiasi jau iš anksto. Lengviau atsikvepiama tik pavasarį, jį išjungus. Daugiabučių gyventojai dažniausiai neturi laisvės rinktis, kadangi šildymas yra centralizuotas, todėl tik gali apgalvoti geriausią alternatyvą – butą su autonominiu šildymu, kuris suteikia galimybę patiems reguliuoti norimą patalpų temperatūrą.

Perkantys ar naujai statantys savo namą asmenys gali išsirinkti jų lūkesčius atitinkančią šildymo sistemą ir taip išvengti galvos skausmo dėl žiemą kamuojančių šildymo kainų. Įsigyti naują sistemą pravartu tik įvertinus namo tipą, dydį, šeimos poreikius (namuose mėgstama palaikyti aukštą temperatūrą ar jaukią, bet gana nedidelę), priežiūros galimybę (kiek laiko galėsite ir norėsite skirti sistemos priežiūrai, jog ši tinkamai funkcionuotų kasdien), ekologiją.

Dabar namų apšildymui galima pasirinkti dujų, kuro, granulių katilą, šilumos siurblius, geoterminį šildymą. Granuliniai katilai šiuo metu užima ypač palankias pozicijas, kadangi ši sistema puikiai apšildo visą namą, nereikia skirti daug laiko jos priežiūrai, kadangi puikiai veikti be papildomos priežiūros ji gali nuo kelių dienų iki savaičių ar net mėnesių. Be to, metinės šios sistemos šildymo išlaidos yra pakankami nedidelės. Ši sistema jau su visa reikalinga automatika, kuri suteikia galimybę reguliuoti šilumos kiekį, padavimą, patalpų ar kaitinamojo vandens temperatūrą, be to, esant poreikiui, galima sumontuoti patalpų ir lauko daviklius, kurių parodymus įvertinusi sistema parinks optimalią namų ir lauko temperatūrą.

Pasirinkus granulinį katilą su juo galima naudoti medienos, šiaudų granules ar grūdus, malkas, smulkintą anglį. Be abejo, šildantis medienos ir šiaudų granulėmis mažiau kenkiama aplinkai ir pačiam katilui, tačiau šių pritrūkus galima naudoti ir kitą kietąjį kurą, kadangi sistema joms nėra itin reikli, automatikos pagalba išvalomas šilumokaitis, pelenai išskiriami į konteinerį.

Granuliniai katilai pagal degiklio veikimo principą suskirstomi į grupes: granulinius katilus, su tiesiogiai montuojamais degikliais, bei katilus, su šnekinio padavimo degikliais. Katilai, kurių degikliai įmontuojami tiesiogiai, buvo kurti tam, kad degikliai tiktų ir būtų įrengiami su bet kokiu katilu, net ir jau esančiu namuose. Tokio katilo efektyvumas yra beveik šimtaprocentinis, tačiau šie jautresni naudojamam kurui ir geriausiai funkcionuoja deginant medienos granules. Katilai su šnekinio padavimo degikliais būna dviejų rūšių: su padavimu iš šono arba iš viršaus. Su šiais katilais galima naudoti pasirinkto dydžio ar mažiau išvalytas granules, kadangi akmenėliai, priemaišos netrukdo jų normalaus funkcionavimo.

Taip pat svarbu nuspręsti, kaip realizuosite šilumą: radiatoriais, konvektoriais, grindininiu šildymu. Dabar labai dažnai pasirenkamas būtent trečiasis variantas – po grindimis įrengtos sistemos, kurios tolygiai paskirsto šildymą visoje patalpoje, kadangi šiluma palaipsniui per visą plotą kyla į viršų. Įsirengus tokią sistemą galima pamiršti šąlančias kojas, nemalonius pojūčius ryte padedant kojas ant šaltų grindų ir tam tikrą vietą užimančius radiatorius. Jei manoma, jog vien grindininio šildymo nepakaks, tuomet kartu su granulinio katilo šildymo sistema gali būti įrengti nedideli, kompaktiški konvektoriai.

Netinkamai įrengtos šildymo sistemos padariniai: neįšylančios grindys, sienos, dėl to mažiau apšildomos pačios patalpos, veltui prarandama didelė dalis šilumos, tačiau išleidžiama daug pinigų. Norint išvengti tokių nuostolių prieš statant namą būtina parengti tikslų projektą, pagal kurį būtų matyti ne tik šildymo sistemos įrengimas, bet ir apskaičiuoti būsimi šildymo kaštai, sąnaudos. Jei įsigyjate jau pastatytą namą, pravartu atlikti šildymo sistemos patikrinimą, kuris parodys, ar šildymo sistema veikia taip efektyviai, kaip turėtų.

Be abejo, bėgant metams kiekviena šildymo sistema po truputį praranda net ir geriausias iki šiol buvusias savo savybes. Dėl to ji išsiderina ir tam pačiam šilumos kiekiui sukurti naudoja daugiau resursų. Tas pats gali nutikti tinkamai neprižiūrint ir naujos sistemos. Taigi, norint, jog ji tarnautų ir tinkamai funkcionuotų ne kelerius metus, būtina ją sureguliuoti ir pasirūpinti įrenginiais, apsaugančiais nuo korozijos.

kolektoriaus naudingumas pagal mėnesius

Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta – tiesiog vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Gamtos sukuriama energija nuo seno buvo naudojama mūsų protėvių ir iki šiol niekur nepradingo. Dažnai šį „gamtos stebuklą“ paprasčiausiai pamirštame.                                                  

Paradoksalu, tačiau Lietuva nenusileidžia gaunamos saulės spinduliuotės kiekiu Vokietijai ir net prilygsta pietų Čekijai. Mūsų šalyje vidutinė saulės spinduliuotė kvadratiniame metre siekia 1000 W, Vokietijoje lygiai tiek pat – 1000 W, o Norvegijoje dar mažiau – 900 W.

Kaip veikia saulės kolektoriai